Apie mane

SarunasPetreikisSarunas Petreikis jus sveikina savo bloge, mielieji. Sveiki atvyke. Nuo pat paauglystes visiems kalbejau, kad tie kas turi ka pasakyti – privalo rekti, kad juos visi girdetu. Nes pasaulyje apie septynis milijardu zmoniu ir didzioji dauguma, – panasiai 99% neturi ka pasakyti. O tie kurie turi, – tyli, arba kalba nesamones.

Na bet jau as tai tikrai netylesiu. Atsiminus mokyklos laikus dabar man ant veido atsiranda sypsena, – tiesa kai tekdavo keltis taip anksti ir zygiuoti – dziaugsmo daug nebudavo, – bet per daug ir neliudejau. Mokykloje man buvo lengva. As turiu labai reta dovana. Ketinau rasyti “dievo dovana”, bet staiga susimasciau, kad esu ateistas, del to “dievo” cia kisti turbut nereiktu.

Dovana apie kuria kalbu – fotografine atmintis. Kas tai? Na – tarkim jus man parodote kortas. Visa kalade. Ismaisyta kokia tik nori seka. Sudedate jas ant stalo. Visas 24, – geromis dienomis nors ir visas 48. Duodate man 15 sekundziu, – per kurias as tiesiog ziuriu I kortas. Po to be vargo galeciau jums isvardinti visas kortas pagal eiliskuma. Ir ne tik tai. Jei Paprasytumete manes praleisti juodas kortas, arba tik bugnus (tarkim) – galeciau padaryti ir tai. Galeciau tai padaryti nuo pradzios, – nuo septynioliktos kortos ir pan. Man tai nesu daro net maziausio keblumo. Genijus? Nezinau. Toks nesijauciu. Bet kvaileliu niekada nesijauciau.

Tai va. Sis blogas skirtas visiems, kas domisi technologijomis. Minciu galia. Interneto resursu panaudojimu ir t.t.

(ne) Genijaus blogas